Metraščių pirma knyga, Chapter 13

1. Dovydas, pasitaręs su tūkstantininkais, šimtininkais ir visais vadais,    2. visiems susirinkusiems tarė: ‘‘Jei jūs sutinkate ir jei tai Viešpaties, mūsų Dievo, valia, siųskime pasiuntinius pas savo brolius izraelitus ir tarp jų gyvenančius kunigus bei levitus į miestus ir į jų ganyklas, kad susirinktų pas mus,    3. ir parsigabenkime Dievo skrynią, nes Sauliaus dienomis mes nesikreipėme į Jį’‘.    4. Visi susirinkusieji jam pritarė, nes visai tautai patiko tas pasiūlymas.    5. Dovydas sušaukė visą Izraelį nuo Egipto Sichoro iki Hemato pargabenti Dievo skrynią iš Kirjat Jearimo.    6. Dovydas ir visas Izraelis nuvyko į Baalą­Kirjat Jearimą, kuris priklausė Judui, atgabenti Dievo skrynią, kuri vadinama Viešpaties, gyvenančio tarp cherubų, vardu.    7. Paėmę Dievo skrynią iš Abinadabo namų, vežė ją naujame vežime, Uza ir Achjojas varė vežimą.    8. Dovydas bei visi izraelitai džiūgavo ir garbino Dievą giesmėmis, psalterių, cimbolų, arfų, būgnų ir trimitų garsais.    9. Jiems pasiekus Kidono klojimą, Uza ištiesė ranką, norėdamas prilaikyti skrynią, nes jaučiai suklupo.    10. Tuomet Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Uzą ir Dievas ištiko jį, nes jis palietė skrynią. Jis mirė ten pat Dievo akivaizdoje.    11. Dovydas liūdėjo, kad Viešpats ištiko Uzą; ta vieta iki šios dienos vadinama Perec-Uza.    12. Dovydas išsigando tą dieną Dievo, sakydamas: ‘‘Kaip aš galiu pargabenti Dievo skrynią pas save?’‘    13. Dovydas nevežė skrynios į Dovydo miestą; ji buvo nuvežta į gatiečio Obed Edomo namus.    14. Dievo skrynia pasiliko Obed Edomo namuose tris mėnesius. Viešpats laimino Obed Edomo namus ir visa, ką jis turėjo.