1. Siekite meilės ir trokškite dvasinių dovanų, ypač, kad pranašautumėte.
2. Kas kalba kalbomis, ne žmonėms kalba, bet Dievui; niekas jo nesupranta, nes jis dvasioje kalba paslaptis.
3. Bet kas pranašauja, tas kalba žmonių ugdymui, paraginimui ir paguodai.
4. Kas kalba kalbomis, pats save ugdo, o kas pranašaujaugdo bažnyčią.
5. Aš norėčiau, kad jūs visi kalbėtumėte kalbomis, bet būtų geriau, jei pranašautumėte, nes kas pranašauja, yra didesnis už tą, kuris kalba kalbomis, nebent pastarasis ir aiškintų, kad būtų ugdoma bažnyčia.
6. Bet dabar, broliai, jei ateičiau pas jus, kalbėdamas kalbomis, kokia jums būtų nauda, jeigu neskelbčiau jums apreiškimo, pažinimo, pranašystės ar mokymo?
7. Taip pat ir negyvi daiktai, skleidžiantys garsus, ar tai būtų fleita, ar kanklės, jei neduotų skirtingų garsų, iš ko pažintume, kas grojama ar skambinama?
8. Ir jeigu trimitas duotų neaiškų garsą, kas ruoštųsi į mūšį?
9. Tas pat ir su jumis. Jei kalbėsite nesuprantamus žodžius, kaip bus galima suprasti, ką sakote? Jūs kalbėsite vėjams!
10. Kas žino, kiek daug yra įvairių kalbų pasaulyje, bet nė viena iš jų nėra bereikšmė.
11. Todėl jei nesuprantu kalbos prasmės, būsiu kalbėtojui svetimšalis, ir kalbėtojas bus man svetimšalis.
12. Taigi ir jūs, karštai trokštantys dvasinių dovanų, siekite jų bažnyčios ugdymui, kad gausiai jų turėtumėte.
13. Todėl, kas kalba kalbomis, tesimeldžia, kad galėtų aiškinti.
14. Nes jei meldžiuosi kalbomis, meldžiasi mano dvasia, bet protas lieka bevaisis.
15. Ką gi tada daryti? Melsiuosi dvasia ir melsiuosi protu; giedosiu dvasia ir giedosiu protu.
16. Be to, jei tu laimini dvasia, kaip neišmanantis pasakys tavo padėkai ‘‘amen’‘, nesuprasdamas, ką tu kalbi?
17. Juk tu gražiai dėkoji, tačiau kitas nėra ugdomas.
18. Dėkui mano Dievui, aš kalbu kalbomis daugiau už jus visus,
19. vis dėlto bažnyčioje geriau pasakysiu penkis žodžius savo protu, kad pamokyčiau ir kitus, negu tūkstančius žodžių kalbomis.
20. Broliai! Nebūkite vaikai išmanymu. Verčiau blogybe būkite kūdikiai, bet išmanymusubrendę.
21. Įstatyme parašyta: ‘‘Svetimomis kalbomis ir svetimųjų lūpomis Aš kalbėsiu šiai tautai, bet ir tada jie nepaklausys manęs’‘,sako Viešpats.
22. Todėl kalbos yra ženklas ne tikintiems, bet netikintiems. O pranašavimasne netikintiems, bet tikintiems.
23. Juk jei susirinktų visa bažnyčia ir visi imtų kalbėti kalbomis, ir įeitų neišmanantys ar netikintys,argi jie nesakytų, kad jūs išėję iš proto?
24. Bet jeigu visi pranašautų ir įeitų netikintis ar neišmanantis, jis būtų visų apkaltintas ir visų atpažintas.
25. Jo širdies paslaptys būtų atskleistos, ir jis, puolęs veidu žemėn, pagarbintų Dievą ir išpažintų: ‘‘Dievas iš tiesų yra tarp jūsų!’‘
26. Tad kaip bus, broliai? Kai susirenkate, kiekvienas turi giesmę ar pamokymą, ar kalbą, ar apreiškimą, ar aiškinimą. Tegul viskas tarnauja ugdymui.
27. Jei kalba kas kalbomis, tekalba du, daugiausia trys, paeiliui, o vienas tegul aiškina.
28. Bet jeigu nėra aiškintojo, tegul tas bažnyčioje tyli ir tekalba tik sau ir Dievui.
29. Ir pranašai tekalba du ar trys, o kiti teapsvarsto.
30. Bet jei kitam šalia sėdinčiam kas nors apreiškiama, pirmasis tenutyla.
31. Nes jūs visi galite vienas po kito pranašauti, kad visi pasimokytų ir visi būtų paguosti.
32. Pranašų dvasios yra paklusnios pranašams,
33. nes Dievas nėra sumaišties, bet ramybės Dievas,kaip ir visose šventųjų bažnyčiose.
34. Jūsų moterys bažnyčiose tetyli, nes joms neleidžiama kalbėti, jos turi būti klusnios, kaip sako ir įstatymas.
35. Ir jeigu jos nori ko nors išmokti, tepasiklausia namie savo vyro, nes moterims gėdinga bažnyčioje kalbėti.
36. Argi iš jūsų išėjo Dievo žodis? Ar tik jus vienus pasiekė?
37. Jei kas mano esąs pranašas ar dvasinis žmogus, tegu pripažįsta, kad tai, ką jums rašau, yra Viešpaties įsakymai.
38. Bet jei kas neišmano, tegul neišmano.
39. Todėl, broliai, karštai trokškite pranašauti ir nedrauskite kalbėti kalbomis.
40. Tebūnie viskas daroma padoriai ir tvarkingai.
| 
