1. Jezreelietis Nabotas turėjo vynuogyną šalia Samarijos karaliaus Ahabo rūmų.
2. Ahabas kalbėjo Nabotui: ‘‘Duok man savo vynuogyną. Aš pasidarysiu daržą iš jo, nes jis yra arti mano namų, o aš tau duosiu vietoje jo geresnį vynuogyną, arba jei tau geriau, sumokėsiu, kiek jis vertas’‘.
3. Nabotas atsakė karaliui: ‘‘Taip nebus, kad atiduočiau savo tėvų palikimą’‘.
4. Ahabas sugrįžo į namus paniuręs ir nepatenkintas dėl jezreeliečio Naboto atsakymo: ‘‘Neatiduosiu savo tėvų palikimo’‘. Jis atsigulė į lovą, nusisuko ir nevalgė.
5. Jo žmona Jezabelė, atėjusi pas jį, klausė: ‘‘Kodėl tavo dvasia taip nuliūdusi, kad nevalgai?’‘
6. Jis jai atsakė: ‘‘Aš prašiau jezreeliečio Naboto parduoti man savo vynuogyną arba išmainyti į kitą vynuogyną, bet jis nesutiko’‘.
7. Jo žmona Jezabelė tarė jam: ‘‘Ar ne tu valdai Izraelį? Kelkis, valgyk ir būk geros nuotaikos! Aš atiduosiu tau jezreeliečio Naboto vynuogyną’‘.
8. Ji parašė Ahabo vardu laiškų, juos užantspaudavo jo antspaudu ir pasiuntė miesto vyresniesiems bei didžiūnams, kurie gyveno su Nabotu.
9. Laiškuose ji rašė: ‘‘Paskelbkite pasninką ir pasodinkite Nabotą į pirmą vietą tarp žmonių,
10. o prieš jį pasodinkite du vyrus, Belialo vaikus, kurie paliudytų, kad Nabotas keikė Dievą ir karalių. Po to išveskite jį ir užmuškite akmenimis’‘.
11. Jo miesto vyrai, vyresnieji ir didžiūnai, gyvenantieji mieste, padarė taip, kaip buvo parašyta Jezabelės laiškuose, kuriuos ji jiems pasiuntė.
12. Jie paskelbė pasninką ir pasodino Nabotą į pirmąją vietą tarp žmonių.
13. Po to atėjo du vyrai, Belialo vaikai, ir atsisėdo prieš jį. Tie liudijo prieš Nabotą, visiems žmonėms girdint: ‘‘Nabotas keikė Dievą ir karalių’‘. Po to jie, išvedę jį už miesto, užmušė akmenimis
14. ir pranešė Jezabelei: ‘‘Nabotas užmuštas akmenimis’‘.
15. Jezabelė, išgirdusi, kad Nabotas užmuštas akmenimis, tarė Ahabui: ‘‘Pasisavink jezreeliečio Naboto vynuogyną, kurį jis atsisakė tau parduoti už pinigus, nes Nabotas jau nebegyvas’‘.
16. Ahabas, sužinojęs, kad Nabotas miręs, tuojau išėjo į jezreeliečio Naboto vynuogyną, kad jį pasisavintų.
17. Tuomet Viešpats kalbėjo Elijui:
18. ‘‘Eik į Samariją, kur sutiksi Izraelio karalių Ahabą. Jį rasi Naboto vynuogyne, kurio jis nuėjo pasisavinti.
19. Sakyk jam: ‘Taip sako Viešpats: ‘Tu nužudei žmogų ir pagrobei jo nuosavybę. Toje vietoje, kurioje šunys laižė Naboto kraują, šunys laižys ir tavo kraują’ ‘‘.
20. Ahabas, pamatęs Eliją, tarė: ‘‘Tai suradai mane, mano prieše?’‘ Tas atsakė: ‘‘Aš tave suradau, nes tu parsidavei, kad darytum pikta Viešpaties akyse.
21. Todėl Viešpats sako: ‘Aš bausiu tave ir išnaikinsiu visus Ahabo šeimos vyrus, nė vieno nepaliksiu gyvo.
22. Padarysiu tau, kaip padariau Nebato sūnui Jeroboamui ir Ahijos sūnui Baašai, nes tu įtraukei Izraelį į nuodėmę’.
23. Ir apie Jezabelę Viešpats taip pat kalbėjo: ‘Šunys ės Jezabelę Jezrahelio mieste.
24. Kas iš Ahabo mirs mieste, tą ės šunys, kas mirs laukuose, tą les padangių paukščiai’ ‘‘.
25. Nebuvo kito tokio, kuris būtų taip parsidavęs daryti pikta Viešpaties akyse, kaip Ahabas, nes jį suvedžiojo jo žmona Jezabelė.
26. Jis bjauriai elgėsi sekdamas stabus, kaip darė amoritai, kuriuos Viešpats išvarė prieš izraelitams įsikuriant.
27. Ahabas, išgirdęs šituos žodžius, perplėšė savo drabužius ir, užsidėjęs ašutinę, pasninkavo, gulėjo ašutinėje ir vaikščiojo nusiminęs.
28. Tada Viešpats kalbėjo pranašui Elijui:
29. ‘‘Ar matai, kaip Ahabas nusižemino prieš mane? Kadangi jis taip padarė, Aš nesiųsiu jam nelaimių iki jo mirties, bet jo sūnaus dienomis įvykdysiu bausmę jo namams’‘.
| 
