Petro pirmas laiškas, Chapter 2

1. Taigi, atmetę visokį blogį, visokią klastą ir veidmainystes, pavyduliavimus ir visokias apkalbas,    2. lyg naujagimiai trokškite tyro žodžio pieno, kad nuo jo augtumėte išgelbėjimui,    3. jeigu tikrai paragavote, koks Viešpats yra maloningas.    4. Ženkite prie Jo, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus,    5. ir patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų.    6. Todėl Rašte pasakyta: ‘‘Štai dedu Sione kertinį akmenį, rinktinį, brangų; ir kas tiki Jį, nebus sugėdintas’‘.    7. Tad jums, kurie tikite, Jis yra brangus, o nepaklūstantiems ‘‘tas statytojų atmestas akmuo tapo kertiniu akmeniu,    8. suklupimo akmeniu ir papiktinimo uola’‘. Jie suklumpa, neklausydami žodžio; tam jie ir skirti.    9. O jūs esate ‘‘išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, ypatingi žmonės, kad skelbtumėte dorybes’‘ To, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą.    10. Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę.    11. Mylimieji, maldauju jus kaip svečius ir ateivius: susilaikykite nuo kūno geidulių, kurie kovoja prieš sielą.    12. Jūsų elgesys tarp pagonių tebūna kilnus, kad jie už tai, už ką šmeižia jus kaip piktadarius, pamatę jūsų gerus darbus, imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną.    13. Būkite klusnūs kiekvienai žmonių valdžiai dėl Viešpaties: tiek karaliui, kaip vyriausiajam,    14. tiek valdytojams, kaip jo pasiųstiems bausti piktadarių ir pagirti geradarių.    15. Mat tokia Dievo valia, kad, darydami gera, nutildytumėte neprotingų žmonių neišmanymą.    16. Elkitės kaip laisvi; ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai.    17. Gerbkite visus, mylėkite broliją, bijokite Dievo, gerbkite karalių.    18. Tarnai, su visa baime būkite klusnūs šeimininkams, ne tik geriems ir švelniems, bet ir rūstiems.    19. Girtina, jeigu kas dėl Dievo pažinimo pakelia skausmus, nekaltai kentėdamas.    20. Menka garbė, jei jūs kantrūs, kai esate plakami už nusikaltimus. Bet kai esate kantrūs, darydami gera ir kentėdami, Dievo akyse tai verta pagyrimo.    21. Juk jūs tam pašaukti; ir Kristus kentėjo už mus, palikdamas mums pavyzdį, kad eitumėte Jo pėdomis.    22. Jis ‘‘nepadarė nuodėmės, ir Jo lūpose nerasta klastos’‘.    23. Šmeižiamas neatsakė tuo pačiu, kentėdamas negrasino, bet pavedė save Tam, kuris teisia teisingai.    24. Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant medžio, kad mirę nuodėmėms, gyventume teisumui. ‘‘Jo žaizdomis jūs buvote išgydyti’‘.    25. Jūs buvote tarsi klaidžiojančios avys, o dabar sugrįžote pas savo sielų Ganytoją ir Sargą.