Samuelio pirma knyga, Chapter 21

1. Dovydas atėjo į Nobą pas kunigą Ahimelechą. Ahimelechas, sutikęs Dovydą, nusigando ir klausė: ‘‘Kodėl tu atėjai vienas, be palydovų?’‘    2. Dovydas atsakė kunigui Ahimelechui: ‘‘Karalius man įsakė sutvarkyti vieną reikalą ir sakė man: ‘Niekas neturi žinoti, kokiu reikalu tave siunčiu ir ką tau įsakau’. Aš su savo tarnais susitiksiu sutartoje vietoje.    3. Dabar, jei turi ką po ranka, duok man­penkis duonos kepalus ar ką surasi’‘.    4. Kunigas atsakė Dovydui: ‘‘Neturiu paprastos duonos, tik šventos. Kad jaunuoliai būtų susilaikę bent nuo moterų’‘.    5. Dovydas atsakė kunigui: ‘‘Moterų nelietėme jau trys dienos, nuo to laiko, kai išėjome. Jaunuolių indai šventi, o jei kelias suteptas, tai duona bus šventuose induose’‘.    6. Tada kunigas davė jam šventos duonos, nes neturėjo kitos, tik padėtinę, kuri buvo paimta iš Viešpaties akivaizdos pakeičiant ją šviežia duona.    7. Tą dieną ten buvo edomitas Doegas, vienas Sauliaus tarnų. Jis buvo Sauliaus piemenų vyresnysis.    8. Dovydas paklausė Ahimelecho: ‘‘Ar neturi čia ieties ar kardo? Kadangi karaliaus reikalas buvo labai skubus, nepasiėmiau nei kardo, nei kito ginklo’‘.    9. Kunigas tarė: ‘‘Kardas filistino Galijoto, kurį nukovei Elos slėnyje, yra čia, įvyniotas į audinį už efodo. Jei nori, pasiimk jį, nes kito čia nėra’‘. Dovydas tarė: ‘‘Nėra jam lygaus, duok jį man’‘.    10. Dovydas, bėgdamas nuo Sauliaus, atvyko pas Gato karalių Achišą.    11. Achišo tarnai klausė: ‘‘Argi tai ne Dovydas, krašto karalius? Argi ne apie jį moterys šokdamos dainavo: ‘Saulius nukovė tūkstančius, o Dovydas­dešimtis tūkstančių’ ‘‘.    12. Dovydas įsidėjo šituos žodžius į širdį ir labai išsigando Gato karaliaus Achišo.    13. Jis pakeitė savo elgesį jų akyse ir apsimetė pamišėliu. Jis draskė vartus ir varvino seiles ant savo barzdos.    14. Achišas kalbėjo savo tarnams: ‘‘Jūs matote, kad jis beprotis. Kodėl jį atvedėte pas mane?    15. Ar man neužtenka pamišėlių, kad dar šitą man atvedėte, jog šėltų mano akyse? Nejaugi jį vesite ir į mano namus?’‘