1. Abromas su žmona ir viskuo, ką jis turėjo, išėjo iš Egipto į pietų šalį. Su jais iškeliavo ir Lotas.
2. Abromas buvo labai turtingas: turėjo daug gyvulių, sidabro ir aukso.
3. Jis keliavo atgal tuo pačiu keliu, kuriuo buvo atėjęs, Betelio link iki tos vietos, kur pradžioje tarp Betelio ir Ajo buvo pasistatęs palapinę,
4. iki tos vietos, kur buvo anksčiau pasidaręs aukurą. Čia Abromas šaukėsi Viešpaties vardo.
5. Lotas, kuris keliavo su Abromu, taip pat turėjo avių, galvijų ir palapinių.
6. Kraštas negalėjo sutalpinti jų ir išmaitinti jų gyvulių, nes jų bandos buvo per didelės.
7. Kilo vaidas tarp Abromo ir Loto piemenų. Tada tebegyveno tame krašte kanaaniečiai ir perizai.
8. Abromas tarė Lotui: ‘‘Tenebūna vaidų tarp manęs ir tavęs, tarp mano piemenų ir tavo piemenų, nes esame broliai!
9. Ar ne visa šalis tau atvira? Skirkis nuo manęs! Jei eisi į kairę, aš eisiu į dešinę, o jei tu eisi į dešinę, tai aš eisiu į kairę’‘.
10. Lotas pakėlė akis ir pamatė, kad visa Jordano apylinkėprieš Viešpačiui sunaikinant Sodomą ir GomorąCoaro link buvo gerai drėkinama kaip Viešpaties sodas, kaip Egipto šalis.
11. Lotas pasirinko Jordano lygumą ir patraukė į rytus. Taip juodu išsiskyrė.
12. Abromas gyveno Kanaano šalyje, o Lotaslygumos miestuose: Sodomos link statėsi palapines.
13. Sodomos žmonės buvo nedori ir labai nusidėję Viešpačiui.
14. Viešpats tarė Abromui, kai Lotas nuo jo atsiskyrė: ‘‘Pakelk akis ir pažvelk iš vietos, kurioje esi, į šiaurę ir į pietus, į rytus ir į vakarus!
15. Visą žemę, kurią matai, duosiu tau ir tavo palikuonims visam laikui.
16. Padarysiu tavo palikuonių tiek daug, kiek dulkių ant žemės. Jei kas galėtų suskaičiuoti žemės dulkes, tai ir tavo palikuonis galėtų suskaičiuoti.
17. Kelkis, pereik žemę išilgai ir skersai, nes Aš tau ją duosiu!’‘
18. Abromas susivyniojo palapinę ir nuėjo iki Mamrės ąžuolų Hebrone. Ten jis pastatė Viešpačiui aukurą.
| 
