1. Abraomas dar vedė kitą žmoną, vardu Ketūra.
2. Ji pagimdė Zimraną, Jokšaną, Medaną, Midjaną, Išbaką ir Šuachą.
3. Jokšanas turėjo du sūnus: Šebą ir Dedaną. Dedano sūnūs buvo: Ašūras, Letušas ir Leumas.
4. Midjano sūnūs buvo: Efa, Eferas, Henochas, Abida ir Eldava. Visi šitie yra Ketūros vaikai.
5. Abraomas atidavė Izaokui visa, ką turėjo.
6. O sugulovių sūnums Abraomas davė dovanų ir, dar gyvas būdamas, juos išsiuntė į rytų šalį, toliau nuo Izaoko.
7. Abraomas išgyveno šimtą septyniasdešimt penkerius metus.
8. Abraomas mirė sulaukęs žilos senatvės ir pasisotinęs gyvenimu. Jis susijungė su savo tauta.
9. Jį palaidojo jo sūnūs Izaokas ir Izmaelis Machpelos oloje, Coharo sūnaus hetito Efrono lauke, kuris buvo ties Mamre.
10. Tą lauką Abraomas buvo pirkęs iš hetitų. Ten yra palaidoti Abraomas ir jo žmona Sara.
11. Abraomui mirus, Dievas laimino jo sūnų Izaoką, kuris gyveno prie Lahai Roijo šulinio.
12. Šitie yra palikuonys Izmaelio, Abraomo sūnaus, kurį egiptietė Hagara, Saros tarnaitė, pagimdė Abraomui.
13. Šitie yra jų vardai, kaip jie buvo vadinami savo giminėse: Izmaelio pirmagimis Nebajotas ir Kedaras, Adbeelis, Mibsamas,
15. Hadaras, Tema, Jetūras, Nafišas ir Kedma.
16. Šitie yra Izmaelio sūnūs ir jų vardai pagal jų miestus ir gyvenvietes. Dvylika kunigaikščių savo giminėse.
17. Izmaelis gyveno šimtą trisdešimt septynerius metus. Jis mirė ir susijungė su savo tauta.
18. Izmaelio palikuonys gyveno nuo Havilos iki Šūro, priešais Egiptą, Ašūro link. Jis mirė visų savo brolių akivaizdoje.
19. Šita yra Abraomo sūnaus Izaoko giminė. Abraomas turėjo sūnų Izaoką.
20. Izaokas, turėdamas keturiasdešimt metų, vedė Rebeką, Betuelio iš Mesopotamijos dukterį, Labano seserį.
21. Izaokas meldėsi už savo žmoną, nes ji buvo nevaisinga. Viešpats išklausė jo maldą, ir jo žmona Rebeka pastojo.
22. Kūdikiai kovojo tarpusavyje jos įsčiose, ir ji tarė: ‘‘Jei taip yra, tai kodėl man taip?’‘ Ji nuėjo pasiklausti Viešpaties.
23. Viešpats jai tarė: ‘‘Dvi tautos yra tavo įsčiose, dvi giminės gims iš tavęs ir persiskirs. Viena giminė bus galingesnė už kitą, vyresnysis tarnaus jaunesniajam’‘.
24. Atėjus metui gimdyti, gimė dvynukai.
25. Pirmasis buvo visas plaukuotas; jie pavadino jį Ezavu.
26. Jo brolis gimdamas laikėsi Ezavo kulnies; jį pavadino Jokūbu. Tuo laiku Izaokui buvo šešiasdešimt metų.
27. Berniukams užaugus, Ezavas tapo geru medžiotoju, laukų žmogumi, o Jokūbas buvo ramus ir mėgo gyventi palapinėse.
28. Izaokas mylėjo Ezavą, nes mėgo jo sumedžiotą žvėrieną, bet Rebeka labiau mylėjo Jokūbą.
29. Kartą Jokūbas išsivirė viralą, o Ezavas parėjo iš lauko nuvargęs.
30. Ezavas tarė Jokūbui: ‘‘Duok man savo raudonojo viralo, nes aš esu nuvargęs!’‘ Todėl jį praminė Edomu.
31. O Jokūbas pasakė: ‘‘Parduok man savo pirmagimio teisę’‘.
32. Ezavas tarė: ‘‘Aš mirštu, ką gi man padės pirmagimystė?’‘
33. Jokūbas pasakė: ‘‘Prisiek man!’‘ Taip jis prisiekė ir pardavė Jokūbui savo pirmagimio teisę.
34. Tada Jokūbas davė Ezavui duonos ir lęšių viralo. Jis valgė, gėrė ir pavalgęs išėjo. Taip Ezavas paniekino savo pirmagimystę.
| 
