1. Gyvatė buvo gudresnė už visus žemės gyvūnus, kuriuos Viešpats Dievas sutvėrė. Ji tarė moteriai: ‘‘Ar tikrai Dievas pasakė: ‘Nevalgykite nuo visų sodo medžių’?’‘
2. Moteris atsakė gyvatei: ‘‘Mums leista valgyti sodo medžių vaisius,
3. išskyrus vaisius medžio, kuris yra sodo viduryje. Dievas įsakė: ‘Nevalgykite nuo jo ir nelieskite jo, kad nemirtumėte’ ‘‘.
4. Gyvatė atsakė: ‘‘Nemirsite!
5. Dievas žino, kad tą dieną, kurią valgysite nuo jo, atsivers jūsų akys ir jūs tapsite kaip dievai, pažindami gera ir bloga’‘.
6. Kai moteris pamatė, kad medžio vaisiai yra tinkami maistui, patrauklūs akims ir, vieną suvalgius, galima įsigyti išminties, ji paėmė jo vaisių, pati valgė ir davė savo vyrui, ir jis valgė.
7. Tada atsivėrė abiejų akys ir jie suprato esą nuogi; juodu supynė figmedžio lapus ir pasidarė prijuostes.
8. Dienai atvėsus, išgirdę Viešpaties Dievo, vaikščiojančio sode, balsą, Adomas ir jo žmona pasislėpė nuo Viešpaties Dievo veido tarp sodo medžių.
9. Viešpats Dievas pašaukė Adomą: ‘‘Kur tu esi?’‘
10. O tas atsiliepė: ‘‘Išgirdau Tavo balsą ir, išsigandęs, kad esu nuogas, pasislėpiau’‘.
11. Dievas tarė: ‘‘Kas tau pasakė, kad tu nuogas? Gal valgei nuo medžio, nuo kurio tau įsakiau nevalgyti?’‘
12. Žmogus atsakė: ‘‘Moteris, kurią Tu man davei, davė man nuo to medžio, ir aš valgiau’‘.
13. Tada Viešpats Dievas tarė moteriai: ‘‘Kodėl tu taip padarei?’‘ Moteris atsakė: ‘‘Gyvatė mane apgavo, ir aš valgiau’‘.
14. Tada Viešpats Dievas tarė gyvatei: ‘‘Kadangi taip padarei, esi prakeikta tarp visų gyvulių ir laukinių žvėrių. Tu slinksi pilvu ir dulkes ėsi per visą savo gyvenimą!
15. Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo sėklos ir moters sėklos. Ji sutrins tau galvą, o tu gelsi jai į kulnį’‘.
16. Moteriai Jis tarė: ‘‘Aš padauginsiu tavo nėštumo vargus ir su skausmu tu gimdysi vaikus; tave trauks prie tavo vyro, o jis tau viešpataus’‘.
17. O Adomui Jis tarė: ‘‘Kadangi tu paklausei savo žmonos ir valgei nuo medžio, apie kurį tau buvau įsakęs: ‘Nevalgyk nuo jo’,prakeikta bus žemė dėl tavęs! Vargdamas turėsi maitintis iš jos visą savo gyvenimą.
18. Erškėčius ir usnis ji augins tau, ir tu valgysi lauko augalus.
19. Valgysi prakaitu uždirbtą duoną, kol sugrįši į žemę, iš kurios esi paimtas. Esi dulkė ir dulke vėl pavirsi’‘.
20. Adomas pavadino savo žmoną Ieva, nes ji tapo visų gyvųjų motina.
21. Viešpats Dievas padarė Adomui ir jo žmonai kailinius rūbus ir jais apvilko juos.
22. Tada Viešpats Dievas tarė: ‘‘Štai žmogus tapo kaip vienas iš mūsų, pažindamas gera ir bloga; ir dabar, kad jis, ištiesęs savo ranką, neskintų nuo gyvybės medžio ir nevalgytų, ir negyventų per amžius’‘.
23. Todėl Viešpats Dievas išvarė jį iš Edeno sodo dirbti žemę, iš kurios jis buvo paimtas.
24. Išvaręs žmogų, į rytus nuo Edeno sodo Viešpats pastatė cherubus su švytruojančiu ugniniu kardu saugoti kelią prie gyvybės medžio.
| 
