1. Po tų įvykių Juozapas sužinojo, kad jo tėvas serga. Jis pasiėmė su savimi abu sūnusManasą ir Efraimą.
2. Jokūbui buvo pranešta, kad ateina Juozapas, ir Izraelis sukaupė savo jėgas, ir atsisėdo lovoje.
3. Jokūbas tarė Juozapui: ‘‘Visagalis Dievas man pasirodė Lūzoje, Kanaano šalyje, ir palaimino mane,
4. ir pasakė: ‘Aš padarysiu tave vaisingą ir padauginsiu, padarysiu iš tavęs daugybę tautų ir šitą kraštą duosiu tavo palikuonims amžinon nuosavybėn’.
5. Abu tavo sūnūs, gimę Egipte pirmiau, negu aš atvykau pas tave, man priklauso. Efraimas ir Manasas priklausys man taip, kaip ir Rubenas su Simeonu.
6. O tavo vaikai, kurie gims po jų, tau priklausys. Jie bus vadinami pagal brolius savo paveldėtose dalyse.
7. Man keliaujant iš Mesopotamijos, kelyje mirė Rachelė; ją palaidojau pakeliui į Efratą, kuri yra Betliejus’‘.
8. Izraelis, pamatęs Juozapo sūnus, klausė: ‘‘Kas šitie?’‘
9. Juozapas atsakė tėvui: ‘‘Jie yra mano sūnūs, kuriuos Dievas man čia davė’‘. Jis sakė: ‘‘Atvesk juos prie manęs, kad juos palaiminčiau!’‘
10. Izraelio akys buvo aptemusios dėl senatvės, jis vos matė. Privedus juos prie jo, jis apkabinęs juos pabučiavo
11. ir tarė Juozapui: ‘‘Aš nesitikėjau pamatyti tave, o dabar štai Dievas man parodė net ir tavo vaikus!’‘
12. Tada Juozapas atitraukė sūnus nuo jo kelių ir nusilenkė iki žemės.
13. Po to Juozapas paėmė savo dešine Efraimą ties Izraelio kaire ir savo kairiąja Manasą ties Izraelio dešine ir juos privedė prie jo.
14. Izraelis, ištiesęs savo dešinę, uždėjo ant Efraimo galvos, nors jis buvo jaunesnysis, ir savo kairę ant pirmagimio Manaso galvos, taip padarydamas sąmoningai.
15. Ir jis laimino Juozapą: ‘‘Dievas, kurio akivaizdoje vaikščiojo mano tėvai Abraomas ir Izaokas, Dievas, kuris vedė mane per visą mano gyvenimą iki pat šios dienos,
16. angelas, kuris mane išgelbėjo iš viso pikto, tepalaimina šiuos vaikus! Tebūna jie vadinami mano vardu ir mano tėvų Abraomo ir Izaoko vardu ir jų palikuonys tedaugėja žemėje!’‘
17. Juozapas, pamatęs tėvą laikant dešinę ranką ant Efraimo galvos, buvo nepatenkintas. Jis paėmė savo tėvo ranką, norėdamas ją perkelti nuo Efraimo galvos ant Manaso galvos,
18. ir tarė: ‘‘Ne taip, tėve! Šitas pirmagimis! Padėk savo dešinę ant jo galvos’‘.
19. Bet jo tėvas nesutiko ir sakė: ‘‘Aš žinau, mano sūnau, aš žinau. Jis irgi taps tauta ir bus didis. Tačiau jo jaunesnysis brolis bus didesnis už jį ir jo palikuonys taps daugybe tautų’‘.
20. Jis juos laimino: ‘‘Tavo vardu bus laiminama Izraelyje, kur sakys: ‘Dievas tepadaro tave kaip Efraimą ir Manasą’ ‘‘. Taip jis pastatė Efraimą pirma Manaso.
21. Izraelis tarė Juozapui: ‘‘Aš mirsiu, bet Dievas bus su jumis ir jus parves atgal į jūsų tėvų šalį.
22. Be to, aš daviau tau viena dalimi daugiau negu tavo broliams, kurią atėmiau iš amoritų savo kardu ir savo lanku’‘.
| 
