1. Dievas laimino Nojų bei jo sūnus ir tarė: ‘‘Būkite vaisingi, dauginkitės ir pripildykite žemę.
2. Tesibijo jūsų ir tedreba prieš jus visi žemės žvėrys, visi padangių sparnuočiai, visa, kas gyva žemėje, ir visos jūros žuvys. Visa tai atiduota į jūsų rankas.
3. Visa, kas juda ir gyva, bus jums maistui; visa jums duodu, kaip daviau žaliuojančius augalus.
4. Tik mėsos su gyvybe, kuri yra kraujyje, nevalgykite.
5. Iš tiesų už jūsų gyvybės kraują Aš pareikalausiu iš kiekvieno žvėries ir žmogaus, kuris pralietų savo brolio kraują.
6. Kas pralieja žmogaus kraują, jo kraujas taip pat bus pralietas, nes žmogus sutvertas pagal Dievo atvaizdą.
7. Jūs būkite vaisingi ir dauginkitės, pliskite po žemę ir pripildykite ją!’‘
8. Dievas tarė Nojui ir jo sūnums kartu su juo:
9. ‘‘Aš darau sandorą su jumis ir jūsų palikuonimis, kurie gyvens po jūsų,
10. ir su visais gyvais padarais, visais paukščiais, galvijais ir žvėrimis, kurie išėjo su jumis iš arkos.
11. Aš darau savo sandorą su jumis: jokio kūno nebepražudysiu tvano vandenimis, ir tvanas nebesunaikins žemės’‘.
12. Ir Dievas tarė: ‘‘Ženklas sandoros, kurią darau tarp savęs ir jūsų bei visų gyvų padarų, kurie yra su jumis, per visas būsimas kartas
13. bus lankas debesyse. Jis tebūna sandoros ženklu tarp manęs ir žemės.
14. Sutelkęs debesis viršum žemės ir lankui pasirodžius debesyse,
15. atsiminsiu savo sandorą, kuri yra tarp manęs ir jūsų bei visų gyvų padarų, kad daugiau nebūtų tvano, sunaikinančio kiekvieną kūną žemėje.
16. Kai lankas bus debesyse, Aš jį pamatysiu ir atsiminsiu amžinąją sandorą tarp Dievo ir visų gyvų padarų, turinčių kūną, kurie yra ant žemės’‘.
17. Dievas tarė Nojui: ‘‘Tai yra sandoros ženklas, kurią Aš darau tarp savęs ir kiekvieno kūno, gyvenančio žemėje’‘.
18. Nojaus sūnūs, kurie išėjo iš arkos, buvo Semas, Chamas ir Jafetas; Chamas buvo Kanaano tėvas.
19. Šie trys yra Nojaus sūnūs ir iš jų atsirado visi žemės gyventojai.
20. Nojus pradėjo dirbti žemę ir įsiveisė vynuogyną.
21. Išgėręs vyno, pasigėrė ir gulėjo apsinuoginęs savo palapinėje.
22. Chamas, Kanaano tėvas, pamatęs savo tėvo nuogumą, pasakė broliams, kurie buvo lauke.
23. Semas ir Jafetas paėmė apsiaustą ir abu, užsimetę ant pečių, priėjo atbuli, ir apdengė savo tėvo nuogumą; jų veidai buvo nukreipti į priešingą pusę ir jie nematė savo tėvo nuogumo.
24. Nojus, išsiblaivęs nuo vyno ir sužinojęs, ką jam padarė jaunesnysis sūnus,
25. tarė: ‘‘Tebūna prakeiktas Kanaanas! Vergų vergas tebūna jis savo broliams!
26. Palaimintas Viešpats, Semo Dievas, o Kanaanas bus jo vergas!
27. Teišplečia Dievas Jafetą, ir tegu jis gyvena Semo palapinėse, o Kanaanas bus jo vergas!’‘
28. Tvanui praėjus, Nojus dar gyveno tris šimtus penkiasdešimt metų.
29. Taigi Nojaus amžius buvo devyni šimtai penkiasdešimt metų, ir jis mirė.
| 
