Ozėjo knyga, Chapter 13

1. Kai Efraimas kalbėjo drebėdamas, jis iškilo Izraelyje, o kai nusikalto Baalu­mirė.    2. Dabar jie nusideda dar labiau: lieja sidabrinius atvaizdus, stabus pagal savo sugebėjimus. Tai yra amatininkų darbas. Jie ragina: ‘‘Žmonės, kurie aukoja, tebučiuoja veršius!’‘    3. Todėl jie bus kaip rytmečio migla, kaip rasa, kuri anksti pranyksta, kaip pelai, nupučiami nuo klojimo, arba dūmai iš kamino.    4. ‘‘Aš esu Viešpats, tavo Dievas nuo dienų Egipto krašte. Tu nepažinsi kito dievo, tik mane, nes be manęs nėra gelbėtojo.    5. Aš pažinau tave dykumoje, išdžiūvusioje žemėje.    6. Kai jie prasigyveno ir pasisotino, jų širdis išpuiko, jie pamiršo mane.    7. Aš būsiu jiems kaip liūtas, kaip šalia kelio tykojantis leopardas.    8. Aš juos užpulsiu kaip lokė, netekusi jauniklių, ir draskysiu jų krūtines. Ten surysiu juos kaip liūtas, sudraskysiu kaip laukiniai žvėrys.    9. Izraeli, tu sunaikinai save, nes tik manyje tavo pagalba.    10. Kur yra tavo karalius, kuris tave išgelbėtų? Kur tavo teisėjai, apie kuriuos sakei: ‘Duok man karalių ir kunigaikščių’?    11. Aš tau daviau karalių supykęs ir atėmiau jį užsirūstinęs.    12. Efraimo kaltė surišta, jo nuodėmė paslėpta.    13. Jis yra lyg neišmintingas sūnus­atėjus laikui gimti, jis neturėtų laukti.    14. Aš išpirksiu juos iš mirusiųjų buveinės galios, išgelbėsiu nuo mirties. Mirtie, Aš būsiu tavo galas, mirusiųjų buveine, Aš būsiu tavo sunaikinimas. Gailestis bus paslėptas nuo mano akių.    15. Nors jis klestės tarp savo brolių, pakils Viešpaties vėjas iš rytų, iš dykumos, išdžiovins versmes ir šaltinius, išplėš turtus ir visus brangius indus.    16. Samarija kentės už tai, kad maištavo prieš savo Dievą. Jie žus nuo kardo, jos kūdikius sutraiškys, nėščias moteris perskros’‘.