1. Jobas atsakydamas tarė:
2. ‘‘Klausykite atidžiai mano žodžių, ir tokia bus jūsų paguoda.
3. Kantriai išklausykite mano kalbą; kai baigsiu, galite toliau tyčiotis.
4. Argi mano skundas žmogui? Jei taip būtų, mano dvasia nesijaudintų.
5. Pažvelkite į mane ir nusigąskite, uždenkite ranka savo burnas.
6. Tai prisiminęs, pats nusigąstu, drebėjimas apima mano kūną.
7. Kodėl nedorėliai gyvena iki senatvės ir yra kupini jėgos?
8. Jų palikuonys įsikuria jų aplinkoje, jų vaikaičiai gyvena su jais.
9. Jų namai saugūs, jie nieko nebijo, ir Dievo lazda jų neplaka.
10. Jų galvijai veisiasi, karvės apsiveršiuoja ir neišsimeta.
11. Jų vaikai šokinėja kaip ėriukai ir žaidžia.
12. Jie paima būgnelius ir arfas ir džiaugiasi, skambant fleitai.
13. Jie gyvena pasiturinčiai ir per akimirksnį nueina į kapus,
14. nors jie sako Dievui: ‘Atsitrauk nuo mūsų. Mes nenorime pažinti Tavo kelių.
15. Kas yra Visagalis, kad Jam turėtume tarnauti? Kokią naudą turėsime, jei melsimės Jam?’
16. Bet jų gerovė nėra jų pačių rankose; todėl nedorėlių patarimas yra toli nuo manęs.
17. Juk dažnai užgęsta nedorėlių žibintas ir juos prislegia nelaimės! Dievas užsirūstinęs siunčia jiems vargų.
18. Jie yra kaip šiaudai prieš vėją, kaip audros nunešami pelai.
19. Jūs sakote, kad Dievas kaupia nedorybes jo vaikams! Tegul Jis atlygina jam pačiam, kad jis tai žinotų.
20. Jo akys tepamato savo pražūtį ir jis tegeria Visagalio rūstybę.
21. Kam jam rūpintis savo namais po savęs, kai jo mėnesių skaičius bus nutrauktas?
22. Argi galima pamokyti išminties Dievą, kuris teisia valdovus?
23. Vienas miršta kupinas jėgų, laisvas nuo rūpesčių ir ramus,
24. jo viduriai pilni taukų ir jo kaulai prisigėrę smegenų.
25. Kitas miršta su apkartusia siela, nieko gero neragavęs.
26. Abu paguldomi į dulkes, ir kirmėlės juos apdengia.
27. Aš žinau jūsų mintis ir jūsų nedoras užmačias prieš mane.
28. Jūs sakote: ‘Kur kunigaikščių namai ir kur nedorėlių buveinės?’
29. Pasiklausykite keliautojų ir pasimokykite iš jų pasakojimų,
30. kad nedorėlis palaikomas žlugimo dienai ir bus atvestas į rūstybės dieną.
31. Kas pasakys jam į akis apie jo kelius? Kas atlygins jam už tai, ką jis padarė?
32. Jis bus nuvežtas į kapines ir pasiliks kape.
33. Slėnio grumstai bus jam mieli; kiekvienas žmogus nueis paskui jį ir prieš jį buvo nesuskaitoma daugybė.
34. Kaip tad jūs mane tuščiai guodžiate, nes jūsų atsakymai yra tik apgaulė’‘.
| 
