Jozuės knyga, Chapter 5

1. Visi amoritų karaliai, kurie gyveno nuo Jordano į vakarus, ir visi kanaaniečių karaliai, kurie gyveno prie jūros, išgirdę, jog Viešpats išdžiovino Jordano vandenis prieš izraelitus, kad jie galėtų pereiti, nusiminė ir neteko drąsos.    2. Tuomet Viešpats tarė Jozuei: ‘‘Pasidaryk aštrių peilių ir apipjaustyk izraelitus’‘.    3. Jozuė pasidarė aštrius peilius ir apipjaustė izraelitus ant Araloto kalvos.    4. Štai priežastis, dėl kurios Jozuė atliko apipjaustymą: tautos vyrai, tinkantys karui, išėjus iš Egipto, išmirė pakeliui dykumoje.    5. Visi išėjusieji buvo apipjaustyti, tačiau vaikai, gimusieji dykumoje, buvo neapipjaustyti.    6. Keturiasdešimt metų izraelitai klaidžiojo dykumoje, kol išmirė visi karui tinkami vyrai, kurie išėjo iš Egipto, kadangi jie neklausė Viešpaties. Viešpats prisiekė neleisiąs jiems pamatyti žemės, plūstančios pienu ir medumi, kurią pažadėjo jų tėvams.    7. Jų vaikus, kurie užėmė jų vietą, apipjaustė Jozuė, nes jie nebuvo apipjaustyti kelionėje.    8. Po apipjaustymo jie pasiliko stovykloje, kol pagijo.    9. Ir Viešpats tarė Jozuei: ‘‘Šiandien Aš pašalinau nuo jūsų Egipto gėdą’‘. Todėl ta vieta iki šios dienos vadinama Gilgalu.    10. Izraelitai, stovyklaudami Gilgale, šventė Paschą to mėnesio keturioliktą dieną, vakare, Jericho lygumose.    11. Kitą dieną po Paschos jie valgė tos žemės derliaus neraugintą duoną ir paskrudintus grūdus.    12. Jiems pradėjus valgyti tos žemės derlių, mana liovėsi kritusi. Izraelitai nebeturėjo manos, bet tais metais valgė Kanaano krašto vaisius.    13. Jozuė, būdamas prie Jericho, pamatė prieš save stovintį vyrą, kuris rankoje laikė nuogą kardą. Jozuė priėjo ir jo paklausė: ‘‘Ar tu iš mūsų, ar iš mūsų priešų?’‘    14. Jis atsakė: ‘‘Ne! Aš atėjau kaip Viešpaties pulkų vadas’‘. Jozuė puolė veidu ant žemės, jį pagarbino ir paklausė: ‘‘Ką mano viešpats turi pasakyti savo tarnui?’‘    15. Viešpaties pulkų vadas tarė Jozuei: ‘‘Nusiauk kurpes, nes vieta, kurioje stovi, yra šventa’‘. Jozuė taip ir padarė.