1. Debora ir Abinoamo sūnus Barakas tą dieną giedojo:
2. ‘‘Šlovinkite Viešpatį, nes Izraelis atkeršijo, kai žmonės noriai aukojosi.
3. Išgirskite, karaliai, klausykitės, kunigaikščiai! Aš giedosiu Viešpačiui ir girsiu Viešpatį, Izraelio Dievą!
4. Viešpatie, Tau išeinant iš Seyro ir žygiuojant iš Edomo laukų, žemė drebėjo, dangūs verkė ir iš debesų lašėjo vanduo.
5. Kalnai tirpo prieš Viešpatį, net Sinajus Viešpaties, Izraelio Dievo, akivaizdoje.
6. Anato sūnaus Šamgaro ir Jaelės dienomis keliai ištuštėjo ir keliautojai pasuko aplinkiniais keliais.
7. Gyventojai kaimuose nyko, kol aš, Debora, iškilau kaip motina Izraelyje.
8. Jie pasirinko naujus dievus, ir kilo karas prie jų vartų. Ar buvo skydas arba ietis tarp keturiasdešimties tūkstančių izraelitų?
9. Mano širdis palinkusi prie Izraelio vadovų, kurie noriai aukojasi už tautą! Girkite Viešpatį,
10. kurie jojate ant baltų asilų, sėdite ant brangių kilimų ir einate keliu.
11. Toli nuo šaulių balsų, prie vandens šulinių skelbkite Viešpaties teisius darbus, kuriuos Jis padarė Izraelio kaimams. Tada Viešpaties tauta nusileido prie vartų.
12. Pabusk, pabusk, Debora! Pabusk, pabusk ir giedok giesmę! Pakilk, Barakai, Abinoamo sūnau, vesk savo belaisvius!
13. Tam, kuris pasiliko, Jis atidavė valdyti kilniuosius tautoje. Viešpats pavedė man valdyti galinguosius.
14. Būriai iš Efraimo, gyveną Amaleko krašte, atėjo paskui Benjamino būrius, taip pat Machyro valdytojai ir Zabulono raštininkai.
15. Isacharo kunigaikščiai su Debora ir Baraku skubėjo į slėnį. Rubenas buvo pasidalinęs.
16. Ko pasilikai tarp avių gardų ir klausai kaimenės bliovimo? Rubeno pulkuose kilo nesutarimai.
17. Gileadas pasiliko anapus Jordano, Danasprie laivų, o Ašeras liko ant jūros kranto.
18. Bet Zabulono ir Neftalio vyrai statė mirties pavojun savo gyvybes aukštumose.
19. Kanaano karaliai kariavo Taanache, prie Megido vandenų; sidabro grobio jie negavo.
20. Ir dangaus žvaigždės kovojo su Sisera.
21. Kišono upė nunešė juos. Mano siela, tu pamynei jėgą.
22. Žirgams kanopos sutrupėjo nuo bėgimo, kai bėgo jų galingieji.
23. Viešpaties angelas tarė: ‘Prakeikite Merozą, prakeikite jo gyventojus, nes jie neatėjo Viešpačiui į pagalbą kovoje su galiūnais’.
24. Kainito Hebero žmona Jaelė palaiminta labiau už visas moteris, labiau už visas moteris savo palapinėje.
25. Vandens jis prašė, bet ji davė jam pieno, brangiame dubenyje ji atnešė sviesto.
26. Į savo ranką ji paėmė kuolelį, o į savo dešinędarbininkų kūjį. Ji užmušė Siserą, sutriuškino jo galvą ir pervėrė jam smilkinius.
27. Prie jos kojų jis susmuko, parkrito ir gulėjo, prie jos kojų susmuko, parkrito. Kur jis susmuko, ten parkrito negyvas.
28. Pro lango groteles žiūrėjo Siseros motina, laukdama jo grįžtant: ‘Kodėl taip ilgai neparvažiuoja jo kovos vežimas? Kodėl užtrunka jo kovos vežimo ratai?’
29. Jos išmintingosios moterys jai sakė, o motina pakartojo jų žodžius:
30. ‘Tikrai jie dalinasi grobį: po vieną, o gal po dvi mergaites kiekvienam vyrui. Margi grobio audiniai Siserai. Iš abiejų pusių išsiuvinėti audiniai jo kaklui’.
31. Sunaikink visus savo priešus, Viešpatie! Tave mylintieji tebūna kaip saulė, tekanti savo jėgoje’‘. Kraštas ilsėjosi keturiasdešimt metų.
| 
