1. Kartą sabato dieną Jėzus atėjo į vieno fariziejų vyresniojo namus valgyti, o jie atidžiai stebėjo Jį.
2. Ir štai Jį pasitiko vandenlige sergantis žmogus.
3. Jėzus kreipėsi į Įstatymo mokytojus ir fariziejus: ‘‘Leistina per sabatą gydyti ar ne?’‘
4. Tie tylėjo. Tada Jis ėmė, išgydė jį ir paleido.
5. O jiems pasakė: ‘‘Jei kurio iš jūsų asilas ar jautis įkristų į šulinį, argi tučtuojau neištrauktų jo per sabatą?’‘
6. Ir jie nesugebėjo Jam į tai atsakyti.
7. Matydamas, kaip svečiai rinkosi pirmąsias vietas prie stalo, Jis pasakė jiems palyginimą:
8. ‘‘Kai kas nors tave pakvies į vestuves, nesėsk pirmoje vietoje, kad kartais nebūtų pakviesta garbingesnio už tave,
9. ir atėjęs tas, kuris tave ir jį pakvietė, netartų tau: ‘Užleisk jam vietą!’ Tada sugėdintas turėsi sėstis į paskutinę vietą.
10. Kai būsi pakviestas, eik ir sėskis paskutinėje vietoje, kad tas, kuris tave pakvietė, atėjęs galėtų pasakyti: ‘Bičiuli, persėsk aukščiau!’ Tada tau bus garbė visų prie stalo sėdinčiųjų akivaizdoje.
11. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas’‘.
12. Pakvietusiam Jį vaišių Jėzus irgi pasakė: ‘‘Keldamas pietus ar vakarienę, nekviesk nei savo draugų, nei brolių, nei giminaičių, nei turtingų kaimynų, kad kartais jie savo ruožtu nepakviestų tavęs ir tau nebūtų atlyginta.
13. Rengdamas vaišes, geriau pasikviesk vargšų, paliegėlių, luošų ir aklų,
14. tai būsi palaimintas, nes jie neturi kuo atsilyginti. Tuomet tau bus atlyginta teisiųjų prisikėlime’‘.
15. Tai išgirdęs, vienas iš sėdinčiųjų prie stalo tarė Jam: ‘‘Palaimintas, kas valgys duoną Dievo karalystėje!’‘
16. Tada Jėzus jam pasakė: ‘‘Vienas žmogus iškėlė didelę puotą ir pakvietė daug svečių.
17. Atėjus puotos metui, jis pasiuntė tarną pranešti pakviestiesiems: ‘Ateikite, jau viskas surengta’.
18. Tada jie visi kaip vienas pradėjo atsiprašinėti. Vienas jam tarė: ‘Nusipirkau dirvą ir būtinai turiu eiti jos apžiūrėti. Prašau mane pateisinti’.
19. Kitas sakė: ‘Pirkau penkis jungus jaučių ir einu jų išmėginti. Prašau mane pateisinti’.
20. Trečias tarė: ‘Vedžiau žmoną, todėl negaliu ateiti’.
21. Tarnas sugrįžęs viską papasakojo šeimininkui. Šis supyko ir įsakė tarnui: ‘Skubiai eik į miesto gatves ir skersgatvius ir vesk čia vargšus, paliegėlius, luošus ir aklus’.
22. Tarnas vėl pranešė: ‘Šeimininke, kaip liepei,padaryta, bet dar yra vietos’.
23. Tada šeimininkas tarė tarnui: ‘Eik į kelius bei patvorius ir priversk ateiti, kad mano namai būtų pilni.
24. Sakau jums,nė vienas iš anų pakviestųjų žmonių neragaus mano vaišių’ ‘‘.
25. Kartu su Juo ėjo didelės minios. Atsigręžęs Jis tarė žmonėms:
26. ‘‘Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės,negali būti mano mokinys.
27. Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys.
28. Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad žinotų, ar turės iš ko užbaigti?
29. Kad kartais, padėjus pamatą ir nebaigus, žmonės matydami nesišaipytų iš jo,
30. sakydami: ‘Šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia baigti’.
31. Arba koks karalius, traukdamas į karą prieš kitą karalių, pirmiau atsisėdęs nesvarsto, ar, turėdamas dešimt tūkstančių kareivių, pajėgs stoti į kovą su tuo, kuris ateina prieš jį su dvidešimčia tūkstančių?!
32. Jei ne, tai, anam dar toli esant, siunčia pasiuntinius tartis dėl taikos.
33. Taip pat kiekvienas iš jūsų, kuris neatsižada viso, ką turi, negali būti mano mokinys’‘.
34. ‘‘Druskageras daiktas. Bet jeigu druska netektų sūrumo, kuo ją reikėtų pasūdyti?
35. Ji nebetinka nei dirvai, nei mėšlui; ją išmeta laukan. Kas turi ausis klausytiteklauso!’‘
| 
