1. Tada Balaamas kalbėjo Balakui: ‘‘Pastatydink man čia septynis aukurus ir paruošk man septynis veršius ir septynis avinus’‘.
2. Balakas padarė, kaip Balaamas sakė. Tada juodu aukojo po veršį ir aviną ant kiekvieno aukuro.
3. Balaamas tarė Balakui: ‘‘Pastovėk prie savo deginamosios aukos, o aš pasitrauksiu ir lauksiu Viešpaties žodžio: aš tau pasakysiu, ką Jis lieps’‘. Jis nuėjo į nuošalią aukštumą.
4. Ten jį sutiko Dievas. Balaamas Jam kalbėjo: ‘‘Pastatydinau septynis aukurus ir aukojau ant jų po veršį ir aviną’‘.
5. Viešpats įdėjo žodį į Balaamo lūpas ir sakė: ‘‘Grįžk pas Balaką ir taip kalbėk’‘.
6. Sugrįžęs rado stovintį Balaką prie savo deginamosios aukos su visais Moabo kunigaikščiais.
7. Jis kalbėjo: ‘‘Iš Aramo mane atvedė Balakas, moabitų karalius, iš rytų šalies kalnų pašaukė mane: ‘Ateik ir prakeik Jokūbą, linkėk pikta Izraeliui’.
8. Kaipgi aš keikčiau, ko Dievas nekeikia? Kaipgi aš pasmerkčiau, ko Viešpats nesmerkia?
9. Aš matau juos nuo uolų viršūnių ir į juos žiūriu nuo kalnų. Ta tauta gyvena atskirai ir neprisideda prie kitų tautų.
10. Kas galėtų suskaityti Jokūbo dulkes ir suskaičiuoti ketvirtadalį Izraelio? O, kad galėčiau mirti teisiųjų mirtimi! O, kad mirčiau ramybėje kaip jie!’‘
11. Balakas sakė Balaamui: ‘‘Ką tu man padarei? Aš tave pasišaukiau, kad prakeiktum mano priešus, o tu juos palaiminai’‘.
12. Tas jam atsakė: ‘‘Argi aš neturiu kalbėti to, ką Viešpats įdeda į mano lūpas?’‘
13. Balakas sakė jam: ‘‘Eikš su manimi į kitą vietą, kur matysi izraelitų dalį, bet visų negalėsi matyti; iš ten juos prakeiksi’‘.
14. Kai jį nuvedė ant Pisgos kalno viršūnės, jis ten pastatydino septynis aukurus ir ant kiekvieno aukojo po veršį ir aviną.
15. Tada Balaamas tarė Balakui: ‘‘Stovėk čia prie deginamosios aukos, o aš eisiu pasitikti Viešpaties’‘.
16. Viešpats sutiko Balaamą ir įdėjo žodį į jo lūpas, sakydamas: ‘‘Eik vėl pas Balaką ir pasakyk tai’‘.
17. Sugrįžęs jis rado Balaką stovintį prie savo deginamosios aukos kartu su Moabo kunigaikščiais. Balakas klausė jo: ‘‘Ką tau kalbėjo Viešpats?’‘
18. Balaamas atsakė: ‘‘Balakai, klausykis ir išgirsk, Ciporo sūnau!
19. Dievas ne žmogus, kad meluotų, ir ne žmogaus sūnus, kad pakeistų savo nuomonę. Ar Jis pasakė ir nepadarys? Ar Jis kalbėjo ir neįvykdys?
20. Man įsakyta laiminti; Jis palaimino, ir aš negaliu to pakeisti.
21. Jis nerado nedorybės Jokūbe ir neįžiūrėjo neteisybės Izraelyje. Viešpats, jų Dievas, yra su jais, ir karaliaus šauksmas girdimas tarp jų.
22. Dievas juos išvedė iš Egipto, jų galybė kaip stumbro.
23. Nėra užkeikimo prieš Jokūbą nei ištarmės prieš Izraelį; ateis laikas, kai apie Izraelį sakys: ‘Štai ką padarė Dievas’.
24. Tai tauta, kuri pakils kaip liūtė ir atsistos kaip liūtas, neatsiguls, kol nesurys grobio ir neišgers užmuštųjų kraujo’‘.
25. Balakas tarė Balaamui: ‘‘Tu jų neprakeik, bet ir nelaimink’‘.
26. Balaamas atsakė Balakui: ‘‘Argi aš tau nesakiau, kad ką man Viešpats lieps, tą turėsiu daryti!’‘
27. Ir Balakas tarė Balaamui: ‘‘Eime, nuvesiu tave į kitą vietą, gal patiks Dievui, kad iš ten juos prakeiktum’‘.
28. Balakas užvedė Balaamą į Peoro kalno viršūnę, kuris yra prie dykumos.
29. Čia Balaamas sakė Balakui: ‘‘Pastatydink man čia septynis aukurus ir paruošk tiek pat veršių ir avinų aukai’‘.
30. Balakas padarė, kaip Balaamas įsakė. Jie aukojo po veršį ir po aviną ant kiekvieno aukuro.
| 
