1. Rubeno ir Gado giminės turėjo daug gyvulių. Jie matė Jazero ir Gileado žemes, tinkamas gyvuliams auginti.
2. Atėję pas Mozę, kunigą Eleazarą ir izraelitų kunigaikščius, jie tarė:
3. ‘‘Ataroto, Dibono, Jazero, Nimros, Hešbono, Elealės, Sebamo, Nebojo ir Beono žemės,
4. kurios, Viešpačiui padedant, buvo užimtos izraelitų, labai tinka gyvuliams auginti, o mes, tavo tarnai, turime gyvulių.
5. Taigi jei radome malonę tavo akyse, prašome, kad mums, tavo tarnams, atiduotum ją nuosavybėn ir nevestum mūsų per Jordaną’‘.
6. Mozė jiems atsakė: ‘‘Argi, kai jūsų broliai kariaus, jūs čia sėdėsite?
7. Kodėl atkalbinėjate izraelitus, kad jie neitų į žemę, kurią Viešpats jiems atidavė?
8. Taip elgėsi jūsų tėvai, kai siunčiau iš Kadeš Barnėjos apžiūrėti kraštą.
9. Jie, nuėję iki Eškolo slėnio ir apžiūrėję visą kraštą, įbaugino izraelitus, kad neitų į šalį, kurią Viešpats jiems pažadėjo.
10. Tada Viešpats užsirūstinęs prisiekė:
11. ‘Šitie žmonės, kurie išėjo iš Egipto, dvidešimties metų ir vyresni, neišvys žemės, kurią pažadėjau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui, nes jie nesekė manimi iki galo,
12. išskyrus kenazą Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę, kurie iki galo sekė Viešpačiu’.
13. Viešpats, užsirūstinęs ant izraelitų, leido jiems klaidžioti dykumoje, kol išmirė visa karta, kuri buvo nusikaltusi Viešpačiui.
14. Dabar jūs stojate savo tėvų vieton, kad dar labiau padidintumėte Viešpaties įtūžimą prieš Izraelį.
15. Jei nenorite Jo klausyti, Jis vėl paliks tautą dykumoje, ir jūs pražudysite visą šią tautą’‘.
16. Jie, prisiartinę prie Mozės, tarė: ‘‘Pastatysime tvartus galvijams, taip pat mūsų vaikams miestus;
17. mes gi patys apsiginklavę eisime į kovą izraelitų priekyje, kol įvesime juos į jų žemes. Tuo tarpu mūsų vaikai gyvens apmūrytuose miestuose dėl šio krašto gyventojų.
18. Negrįšime į savo namus, kol visi izraelitai gaus savo dalį,
19. nieko nereikalausime anoje pusėje Jordano, nes mūsų dalis yra šiapus Jordano’‘.
20. Mozė jiems atsakė: ‘‘Jei taip darysite ir stosite į kovą Viešpaties akivaizdoje,
21. ir visi karui tinkami vyrai apsiginklavę pereis Jordaną, iki priešas bus nugalėtas
22. ir visa žemė bus paimta, tuomet nenusikalsite nei Viešpačiui, nei Izraeliui ir ši žemė bus jūsų Viešpaties akivaizdoje.
23. Jei nedarysite, ką sakote, tai nusidėsite Viešpačiui ir žinokite, kad būsite nubausti.
24. Taigi statykite miestus savo vaikams, tvartus avims bei galvijams ir įvykdykite, ką pažadėjote’‘.
25. Gaditai ir rubenai atsakė Mozei: ‘‘Mes, tavo tarnai, darysime, ką mūsų valdovas liepia.
26. Savo vaikus ir moteris, avis ir galvijus paliksime Gileado miestuose,
27. mes gi, tavo tarnai, visi apsiginklavę trauksime į karą, kaip tu, valdove, sakai’‘.
28. Mozė įsakė kunigui Eleazarui, Nūno sūnui Jozuei ir izraelitų giminių vadams:
29. ‘‘Jei gaditai ir rubenai kartu su jumis pereis Jordaną su ginklais ir žemė bus paimta, duokite jiems paveldėti Gileadą.
30. Jei nenorės eiti kartu su jumis apsiginklavę į Kanaano žemę, tegul pasilieka tarp jūsų’‘.
31. Gaditai ir rubenai atsakė: ‘‘Kaip Viešpats įsakė savo tarnams, taip mes darysime.
32. Mes eisime apsiginklavę Viešpaties akivaizdoje įs Kanaano žemę, kad gautume dalį šiapus Jordano’‘.
33. Mozė davė gaditams ir rubenams bei pusei Juozapo sūnaus Manaso giminės amoritų karaliaus Sihono ir Bašano karaliaus Ogo karalysčių žemes su jų miestais.
34. Gaditai atstatė sutvirtintus Dibono, Ataroto, Aroero,
35. Atroto, Šofano, Jazero, Jogbohos,
36. Bet Nimros, Bet Harano miestus ir pastatė savo galvijams tvartus.
37. Rubenai atstatė Hešboną, Elealę, Kirjataimą,
38. Neboją, Baal Meoną ir Sibmą, pakeisdami jų vardus.
39. Manaso sūnaus Machyro sūnūs patraukė į Gileadą ir jį užėmė, išvydami jo gyventojus amoritus.
40. Mozė davė Gileado žemes Manaso sūnui Machyrui, kuris ten apsigyveno.
41. O Manaso sūnus Jayras nuėjęs užėmė krašto miestelius ir juos pavadino Havot Jayru.
42. Taip pat Nobachas nuėjęs užėmė Kenatą su jo kaimais ir jį pavadino savo varduNobachas.
| 
