1. Išmintinga moteris stato namus, o kvaila griauna juos savo rankomis.
2. Kas vaikšto tiesiu keliu, bijo Viešpaties, o kas mėgsta klaidžioti, niekina Jį.
3. Kvailio burnojeišdidumo lazda, išmintingųjų lūpos juos apsaugo.
4. Kur nėra jaučių, ėdžios tuščios, bet gausus derlius gaunamas jaučių jėga.
5. Teisingas liudytojas nemeluoja, klastingas kalba melą.
6. Pašaipūnas ieško išminties ir neranda, bet supratingas lengvai įgyja pažinimą.
7. Pasitrauk nuo kvailio, kai pamatai, kad jo lūpose nėra pažinimo.
8. Išmintingas žmogus žino, ko siekia, o kvailys suklaidinamas savo kvailysčių.
9. Kvailys tyčiojasi iš nuodėmės, o teisusis atranda palankumą.
10. Širdis žino savo skausmą ir svetimasis nesidalina jos džiaugsmu.
11. Nedorėlio namai bus nugriauti, o teisiojo palapinė klestės.
12. Kartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, nuveda į mirtį.
13. Ir juokiantis širdis gali liūdėti, o džiaugsmas baigtis sielvartu.
14. Nuklydęs širdimi pasisotins savo keliais, o geras žmogussavo.
15. Neišmanėlis tiki kiekvienu žodžiu, bet išmintingas apsvarsto kiekvieną žingsnį.
16. Išmintingas žmogus bijo ir vengia pikto, o kvailys karščiuojasi ir pasitiki savimi.
17. Ūmus žmogus pasielgia kvailai, planuojantis pikta žmogus nekenčiamas.
18. Neišmanėlis paveldės kvailystę, o supratingąjį vainikuos išmintis.
19. Piktieji nusilenks geriesiems ir nedorėliai prie teisiųjų durų.
20. Beturčio nemėgsta net jo kaimynas, o turtingas turi daug draugų.
21. Kas niekina savo artimą, nusikalsta; kas pasigaili vargšo, tas palaimintas.
22. Klysta, kas daro pikta; kas siekia gero, sulauks pasigailėjimo ir tiesos.
23. Kiekvienas darbas yra pelningas, o tušti plepalai veda į skurdą.
24. Išmintingą vainikuoja turtas, o kvailio kvailystė ir lieka kvailyste.
25. Teisingas liudytojas išgelbsti sielas, apgaulingas kalba melą.
26. Viešpaties baimėje tvirtas pasitikėjimas, ir Jo vaikai turės kur prisiglausti.
27. Viešpaties baimėgyvenimo šaltinis, apsaugantis nuo mirties pinklių.
28. Gausi tautagarbė karaliui, o be žmonių žlunga kunigaikštis.
29. Kas lėtas pykti, yra išmintingas, o nesusivaldantis parodo kvailumą.
30. Sveika širdiskūno gyvybė, o pavydas pūdo kaulus.
31. Kas skriaudžia vargšą, paniekina jo Kūrėją; kas gerbia Jį, pasigaili beturčio.
32. Nedorėlis bus atmestas dėl savo piktų darbų, o teisusis ir mirdamas turi viltį.
33. Supratingojo širdyje ilsisi išmintis, o tai, kas yra tarp kvailių, tampa žinoma.
34. Teisumas iškelia tautą, o nuodėmė yra negarbė tautoms.
35. Išmintingas tarnas įgyja karaliaus palankumą; kas užtraukia gėdą, susilauks jo rūstybės.
| 
