1. Dėl savo užgaidų žmogus atsiskiria nuo kitų ir prieštarauja tam, kas teisinga.
2. Kvailiui nerūpi išmintis, o tik parodyti, kas yra jo širdyje.
3. Kai ateina nedorėlis, ateina ir panieka, o su nešlove ateina gėda.
4. Žmogaus žodžiai yra gilus vanduo, išminties šaltinistekanti srovė.
5. Negerai būti šališku nedorėliui ir teisme nuskriausti teisųjį.
6. Kvailio lūpos sukelia vaidus, ir jis savo burna prašosi mušamas.
7. Kvailio burna jį pražudo; jo lūpospinklės jo sielai.
8. Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius.
9. Kas tingi dirbti, yra naikintojo brolis.
10. Viešpaties vardastvirtas bokštas, teisieji bėga į jį ir yra saugūs.
11. Turtuolio lobis yra jo įtvirtintas miestas, ir jo nuosavybė yra kaip aukšta siena jam.
12. Prieš sunaikinimą žmogaus širdis pasididžiuoja, prieš pagerbimą eina nuolankumas.
13. Kas atsako, iki galo neišklausęs, tas kvailas ir begėdis.
14. Žmogaus dvasia palaiko jį negalioje, bet kas pakels sužeistą dvasią?
15. Supratingojo širdis įgyja pažinimo ir išmintingojo ausis pažinimo ieško.
16. Dovanos plačiai atidaro žmogui duris pas didžiūnus.
17. Pirmasis, kalbąs teisme, atrodo teisus, kol ateina jo kaimynas ir išklausinėja jį.
18. Metant burtus pašalinami nesutarimai ir padaromas sprendimas tarp galingųjų.
19. Įžeistas brolis yra kaip įtvirtintas miestas; ginčai atskiria lyg pilių užkaiščiai.
20. Žmogus pripildys pilvą savo burnos vaisiais, pasisotins savo lūpų derliumi.
21. Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje; kas jį mėgsta, valgys jo vaisių.
22. Kas randa gerą žmoną, randa laimės ir Viešpaties palankumą.
23. Beturtis kalba maldaudamas, o turtingas atsako šiurkščiai.
24. Kas nori turėti draugų, turi pats būti draugiškas; būna draugų, artimesnių už brolį.
| 
