1. Nepavydėk piktiems žmonėms ir nenorėk būti su jais,
2. nes jie mąsto apie smurtą ir kalba apie apgaulę.
3. Namai statomi išmintimi ir įtvirtinami supratimu.
4. Pažinimu jie pripildomi visokių brangių ir vertingų turtų.
5. Išmintingas žmogus yra stiprus, ir pažinimas padidina jėgas.
6. Kariaudamas klausyk išmintingų patarimų; daug patarėjų suteikia saugumą.
7. Kvailiui išmintis nepasiekiama, pasitarimuose jis neatveria burnos.
8. Kas planuoja daryti pikta, bus vadinamas nedoru žmogumi.
9. Planuoti kvailystes yra nuodėmė; žmonės bjaurisi niekintoju.
10. Kas palūžta nelaimės metu, tas silpnas.
11. Išlaisvink tuos, kurie vedami mirti, išgelbėk pasmerktus nužudyti.
12. Ar sakysi, kad to nežinojai? Ar širdžių Tyrėjas nežino? Jis stebi tavo sielą ir visa žino, ir atlygins žmogui pagal jo darbus.
13. Mano sūnau, valgyk medų, nes jis geras, ir korį, nes jis saldus tavo liežuviui.
14. Taip ir išminties pažinimas tavo sielai: suradęs ją, turi ateitį, tavo viltis nebus tuščia.
15. Netykok, nedorėli, prie teisiojo namų ir nedrumsk jam ramybės.
16. Teisusis septynis kartus krinta ir vėl atsikelia, bet nedorėlis įpuls į pražūtį.
17. Nesidžiauk, kai tavo priešas krinta; nedžiūgauk savo širdyje, kai jis suklumpa,
18. kad Viešpats pamatęs nenukreiptų nuo jo savo rūstybės, nes tai Jam nepatinka.
19. Nesijaudink dėl piktadarių ir nepavydėk nedorėliams.
20. Piktadarys neturi ateities, o nedorėlio žiburys užges.
21. Mano sūnau, bijok Viešpaties ir karaliaus, nesusidėk su maištininkais.
22. Jų pražūtis ateis netikėtai, ir kas žino, ko jie susilauks nuo tų dviejų.
23. Tai taip pat išmintingiems. Būti šališkam teisme yra negerai.
24. Kas sako nedorėliui, kad jis teisus, tą keiks jo tauta ir juo bjaurėsis.
25. Tie, kurie jį sudraus, bus mėgstami, ir palaiminimai užgrius juos.
26. Tinkamas atsakymas yra kaip pabučiavimas.
27. Atlik darbus laukuose, paruošk tinkamai dirvą ir tada statyk savo namus.
28. Neliudyk neteisingai prieš savo artimą ir neapgaudinėk.
29. Nesakyk: ‘‘Kaip jis man padarė, taip aš jam padarysiu; aš atlyginsiu jam’‘.
30. Aš ėjau pro tinginio lauką ir neišmanėlio vynuogyną.
31. Visur augo erškėčiai ir buvo pilna dilgėlių, o akmeninė tvora buvo apgriuvus.
32. Aš žiūrėjau, apsvarsčiau ir pasimokiau:
33. ‘‘Truputį pamiegosi, truputį pasnausi, truputį pagulėsi, sudėjęs rankas,
34. ir ateis skurdas kaip pakeleivis ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas’‘.
| 
