1. Argi išmintis nešaukia ir supratimas nekelia savo balso?
2. Aukštumose, prie kelių ir prie takų ji stovi.
3. Prie miesto vartų, prie įėjimo į miestą, prie durų šaukia:
4. ‘‘Žmonės, į jus aš kreipiuosi, jums šaukiu, žmonių sūnūs.
5. Jūs neišmanėliai, mokykitės išminties; jūs kvailiai, įgykite supratingą širdį.
6. Klausykite, nes aš kalbėsiu apie didingus dalykus, mano lūpos skelbs teisumą.
7. Mano burna kalbės tiesą, ir nedorybė yra pasibjaurėjimas mano lūpoms.
8. Visi mano žodžiai yra teisingi, juose nėra klastos ir iškraipymo.
9. Jie yra aiškūs išmanantiems ir teisingi suprantantiems.
10. Priimkite mano pamokymą, o ne sidabrą; pažinimą, o ne gryną auksą.
11. Išmintis yra brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galima trokšti.
12. Aš, išmintis, gyvenu su protingumu, atrandu pažinimą bei nuovokumą.
13. Viešpaties baimėnekęsti pikto. Išdidumo, puikybės, piktų kelių ir klastingos burnos aš neapkenčiu.
14. Manyje patarimas ir sveikas protas, aš turiu supratimą ir jėgą.
15. Manimi karaliai karaliauja ir kunigaikščiai leidžia įstatymus.
16. Manimi kunigaikščiai, kilmingieji ir teisėjai valdo kraštą.
17. Aš myliu tuos, kurie mane myli. Kas anksti manęs ieško, suras mane.
18. Aš turiu turtus ir garbę, išliekančius turtus ir teisumą.
19. Mano vaisius yra brangesnis už gryną auksą, ir pelno iš manęs daugiau negu iš rinktinio sidabro.
20. Aš vedu teisumo keliu, viduriu teisingumo tako,
21. kad mane mylintiems duočiau paveldėti turtus ir pripildyčiau jų sandėlius.
22. Viešpats turėjo mane savo kelio pradžioje, prieš visus savo darbus.
23. Nuo amžių aš įtvirtinta, nuo pradžios, prieš pasaulio sutvėrimą.
24. Aš buvau pagimdyta, kai dar netryško vandens šaltiniai, nebuvo gelmių.
25. Pirma kalnų ir kalvų iškilimo aš buvau pagimdyta,
26. kai Jis dar nebuvo padaręs žemės, jos laukų ir pirmųjų žemės dulkių.
27. Kai Jis paruošė dangus, aš ten buvau. Kai Jis nubrėžė ribą virš gelmių,
28. įtvirtino debesis viršuje ir sustiprino gelmių šaltinius,
29. davė jūrai nurodymą, kad vandenys neperžengtų Jo įsakymo, ir dėjo žemės pamatus,
30. aš buvau šalia Jo kaip įgudęs menininkas, gėrėjausi kas dieną ir džiūgavau Jo akivaizdoje.
31. Džiaugiausi Jo apgyvendintame pasaulyje ir grožėjausi žmonių vaikais.
32. Dabar, vaikai, klausykite manęs. Palaiminti, kurie eina mano keliais.
33. Klausykite pamokymų ir būkite išmintingi, neatmeskite jų.
34. Palaimintas žmogus, kuris klauso manęs, kasdien budi prie mano vartų ir laukia prie mano durų.
35. Kas randa mane, randa gyvenimą ir įgis Viešpaties palankumą.
36. Kas nusideda prieš mane, tas kenkia pats sau. Kas manęs nekenčia, myli mirtį’‘.
| 
