Psalmynas, Chapter 10

1. Viešpatie, kodėl stovi toli, kodėl nelaimės metu slepiesi?    2. Bedievis didžiuojasi ir persekioja vargšą; tepakliūna jie į pinkles, savo sumanytas.    3. Nedorėlis giriasi savo širdies pageidimais, gobšuolis didžiuojasi ir niekina Viešpatį.    4. Nedorėlis išdidžiu veidu neieško Dievo, nėra Dievo jo mintyse.    5. Jam viskas sekasi, per toli nuo jo Tavo sprendimai, jis visus savo priešus niekais laiko.    6. Jis tarė savo širdyje: ‘‘Niekas manęs nepajudins, niekada manęs neištiks nelaimė’‘.    7. Jo burna pilna keiksmų, smurto, apgaulės; po jo liežuviu­nelaimė ir tuštybė.    8. Tyko prie kelio kur įlindęs, iš pasalų nekaltąjį žudo. Jis seka akimis varguolį,    9. tūno pasislėpęs kaip liūtas tankynėje, vargšą kėsinasi sugauti; jis sugauna vargšą ir įtraukia į savo tinklą.    10. Pasilenkia, atsigula, vargšai krinta į jo galingus nagus.    11. Jis tarė savo širdyje: ‘‘Dievas pamiršo, Jis nusigręžė, nieko nematys’‘.    12. Viešpatie, pakilk, Dieve, pakelk savo ranką, neužmiršk vargdienių!    13. Ko gi nedorėlis prieš Dievą burnoja? Jis tarė savo širdyje: ‘‘Tu nepareikalausi’‘.    14. Tu matai tai, nes žiūri į vargą ir skausmą, kad atlygintum savo ranka. Vargšas atsiduoda Tau, Tu esi našlaičių globėjas.    15. Sulaužyk ranką bedieviui ir nedorėliui atlygink už jo nedorumą, kol neliks iš jo nieko.    16. Viešpats yra Karalius per amžių amžius, iš Jo žemės pagonys išnyks.    17. Nuolankiųjų troškimą Tu girdi, sustiprini jų širdis, atkreipi savo ausį,    18. kad gintum našlaičio ir prispaustojo teises, kad žemės žmogus daugiau nebesiautėtų.