Psalmynas, Chapter 144

1. Palaimintas Viešpats, mano stiprybė, kuris moko mano rankas kariauti ir mano pirštus kovoti.    2. Jis yra mano gerumas, mano tvirtovė, mano aukštas bokštas, mano išlaisvintojas, mano skydas; Juo aš pasitikiu, Jis pavergia man tautas.    3. Viešpatie, kas yra žmogus, kad apie jį žinai, ir žmogaus sūnus, kad kreipi į jį savo dėmesį.    4. Žmogus panašus į vėjo dvelksmą; jo dienos kaip praslenkantis šešėlis.    5. Viešpatie, palenk dangų ir nuženk. Paliesk kalnus, ir jie ims rūkti.    6. Pasiųsk žaibus ir juos išsklaidyk, laidyk strėles ir sunaikink juos.    7. Ištiesk ranką iš aukštybės, ištrauk ir gelbėk mane iš didelio tvano, iš svetimšalių rankos.    8. Jų burna kalba tuštybę, jie melagingai priesaikai dešinę kelia.    9. Dieve, aš naują giesmę Tau giedosiu, psalteriu ir dešimčiastygiu jai pritarsiu.    10. Tu gelbsti karalius, Tu išlaisvinai Dovydą, savo tarną, nuo žiauraus kardo.    11. Ištrauk ir gelbėk mane iš svetimšalių rankos. Jų burna kalba tuštybę, jie dešinę melagingai priesaikai kelia.    12. Tegu mūsų sūnūs savo jaunystėje auga kaip vešlūs žolynai, o mūsų dukterys tebūna dailios tartum kolonos, išdrožinėtos puošniuose rūmuose.    13. Mūsų klėtys tebūna prikrautos visokių gėrybių. Kaimenės mūsų avių tegul tūkstančiais veda, pilnos ganyklos tegul prisipildo.    14. Tegu mūsų jaučiai būna stiprūs darbe, tenebūna jie pagrobti ar nuklydę, tegu mūsų gatvėse nesigirdi skundų.    15. Laiminga tauta, kuri taip gyvena; laiminga tauta, kurios Dievas yra Viešpats!