1. Mano širdis prisipildė gražių žodžių. Giedosiu giesmę Karaliui. Mano liežuvisplunksna miklioje raštininko rankoje.
2. Tu esi gražiausias iš žmonių vaikų; malonė Tavo lūpose! Todėl palaimino Tave Dievas amžiams.
3. Karžygy, prisijuosk kalaviją prie šlaunies, savo šlovę ir didybę.
4. Savo didybėje kelkis ginti tiesos, romumo ir teisumo. Tavo dešinė tepamoko Tave didingų darbų!
5. Karaliaus priešų širdis perveria Jo strėlės, nuo jų krinta tautos.
6. Tavo sostas, o Dieve, stovės per amžius. Teisumo skeptras yra Tavo karalystės skeptras.
7. Tu pamėgai teisumą ir neapkentei nedorybės, todėl patepė Tave Dievas, Tavasis Dievas, džiaugsmo aliejumi daugiau negu Tavo bendrus.
8. Mira, alaviju ir kasija kvepia Tavo drabužiai. Iš dramblio kaulo rūmų linksmina Tave.
9. Karalių dukterys pasitinka Tave; karalienė Tavo dešinėje Ofyro auksu papuošta.
10. Klausyk, dukra, pažvelk ir išgirsk! Pamiršk savo tautą ir tėvo namus.
11. Karalius geidžia tavo grožio. Jis yra tavo Viešpatsgarbink Jį!
12. Tyro dukros neša Tau dovanas, tautos kilmingieji Tavo palankumo ieško.
13. Karaliaus dukra šlovinga viduje, auksu išmegzti jos apdarai.
14. Išsiuvinėtais drabužiais papuoštą ją veda pas Karalių, ją seka mergaitės, jos draugės, kurios bus atvestos pas Tave.
15. Jos eina džiūgaudamos ir besilinksmindamos, jos įeis į Karaliaus rūmus.
16. Vietoj Tavo tėvų bus Tavo sūnūs; visoje šalyje Tu paskirsi juos kunigaikščiais.
17. Aš garsinsiu Tavo vardą per kartų kartas, todėl tautos girs Tave per amžius.
| 
