Apreiškimas Jonui, Chapter 10

1. Aš išvydau dar vieną galingą angelą, nužengiantį iš dangaus, apsisiautusį debesimi. Jo galvą supo vaivorykštė, veidas švytėjo kaip saulė ir kojos­tarsi ugnies stulpai.    2. Jis laikė rankoje išvyniotą knygelę. Ir Jis atsistojo dešiniąja koja ant jūros, o kairiąja ant sausumos,    3. ir ėmė šaukti galingu balsu tartum riaumojantis liūtas. Kai jis sušuko, atsiliepė septyni griaustiniai savais balsais.    4. Septyniems griaustiniams prabilus savais balsais, puoliausi rašyti, bet išgirdau iš dangaus balsą, sakantį man: ‘‘Užantspauduok, ką pasakė septyni griaustiniai, ir to nerašyk!’‘    5. O angelas, kurį mačiau stovint ant jūros ir ant sausumos, pakėlė savo ranką į dangų    6. ir prisiekė Gyvenančiuoju per amžių amžius, kuris sutvėrė dangų ir visa, kas jame, žemę ir visa, kas joje, bei jūrą ir visa, kas joje,­kad laiko daugiau nebebus,    7. bet septintojo angelo trimitavimo dienomis bus baigta Dievo paslaptis, kaip Jis yra paskelbęs Gerąją naujieną savo tarnams pranašams.    8. Tuomet balsas, kurį girdėjau iš dangaus, vėl ėmė kalbėti man ir tarė: ‘‘Eik, paimk atvyniotą knygelę iš angelo rankos, stovinčio ant jūros ir sausumos’‘.    9. Aš nuėjau pas angelą ir paprašiau, kad duotų man knygelę. O jis man tarė: ‘‘Imk ir suvalgyk ją! Ji bus karti viduriuose, bet burnoje ji bus saldi kaip medus’‘.    10. Ir aš paėmiau knygelę iš angelo rankos ir ją suvalgiau. Ji buvo mano burnoje saldi tarytum medus, bet kai prarijau, mano viduriuose ji apkarto.    11. Ir jis pasakė man: ‘‘Tu turi vėl pranašauti apie daugelį žmonių, tautų, kalbų ir karalių’‘.