Laiškas Titui, Chapter 3

1. Primink jiems, kad būtų paklusnūs valdytojams ir valdžioms, kad būtų pasiruošę kiekvienam geram darbui,    2. niekam nepiktžodžiautų, nesikivirčytų, būtų nuosaikūs, visiems žmonėms rodytų visokeriopą romumą.    3. Juk ir mes kitados buvome neprotingi, neklusnūs, apgauti, vergaujantys įvairiems geiduliams ir malonumams, gyvenome pilni pykčio ir pavydo, neapkenčiami ir nekenčiantys vieni kitų.    4. Bet kai pasirodė Dievo, mūsų Gelbėtojo, gerumas ir meilė žmonėms,    5. Jis išgelbėjo mus ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo, Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu.    6. Jis mums dosniai išliejo tos Dvasios per mūsų Gelbėtoją Jėzų Kristų,    7. kad, išteisinti Jo malone, viltimi taptume amžinojo gyvenimo paveldėtojais.    8. Tai patikimas žodis. Ir aš noriu, kad tu nuolatos pabrėžtum šiuos dalykus, kad patikėjusieji Dievu rūpintųsi paremti gerus darbus. Tai gera ir naudinga žmonėms.    9. Venk kvailų ginčų, kilmės sąrašų, nesutarimų ir vaidų dėl įstatymo,­visa tai nenaudinga ir tuščia.    10. Atskalūno, vieną kitą kartą įspėjęs, šalinkis,    11. žinodamas, jog jis iškrypęs ir nuodėmiauja, savo paties nuosprendžiu pasmerktas.    12. Kai nusiųsiu pas tave Artemą ar Tichiką, paskubėk atvykti pas mane į Nikopolį; mat nutariau ten žiemoti.    13. Teisininką Zeną ir Apolą išleisk į kelionę gerai aprūpintus, kad jiems nieko netrūktų.    14. Tesimoko ir mūsiškiai remti gerus darbus būtiniems reikalams patenkinti, kad neliktų bevaisiai.    15. Tave sveikina visi esantys su manimi. Pasveikink tuos, kurie myli mus tikėjime. Malonė su jumis visais! Amen.