1. Judas pasitraukė nuo savo brolių ir apsigyveno pas vieną adulamietį, vardu Hyras.
2. Ten Judas pamatė kanaaniečio Šūvos dukterį ir paėmė ją, ir įėjo pas ją.
3. Ji pastojo ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Eru.
4. Ji pastojo dar kartą ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Onanu.
5. Ir dar kartą ji pastojo, ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Šela. Judas tada gyveno Kezibe.
6. Judas paėmė savo pirmagimiui Erui žmoną, vardu Tamara.
7. Eras, Judo pirmagimis, buvo nedoras Viešpaties akyse, ir Viešpats jį numarino.
8. Tada Judas tarė sūnui Onanui: ‘‘Įeik pas savo brolio žmoną ir vesk ją, ir atgaivink savo brolio palikuonis’‘.
9. Onanas žinojo, kad palikuonys nepriklausys jam. Todėl įeidamas pas savo brolio žmoną išliejo sėklą žemėn, kad neduotų broliui palikuonių.
10. Viešpačiui nepatiko jo elgesys, todėl ir jį numarino.
11. Judas tarė savo marčiai Tamarai: ‘‘Gyvenk kaip našlė savo tėvo namuose, kol užaugs mano sūnus Šela’‘. Nes jis bijojo, kad ir tas nemirtų kaip jo broliai. Tamara nuėjo gyventi į savo tėvo namus.
12. Po kurio laiko mirė Judo žmona, Šūvos duktė. Gedulo laikui praėjus, Judas su savo draugu adulamiečiu Hyru ėjo į Timną pas savo avių kirpėjus.
13. Tamarai buvo pranešta: ‘‘Štai tavo uošvis eina į Timną avių kirpti’‘.
14. Ji nusivilko savo našlės drabužius, apsidengė šydu ir atsisėdo prie Enaimo vartų, kurie yra pakelėje į Timną. Ji žinojo, kad Šela buvo užaugęs, tačiau ji nebuvo jam duota į žmonas.
15. Judas ją palaikė paleistuve, nes ji buvo uždengusi savo veidą.
16. Jis pasuko prie jos ir tarė: ‘‘Leisk man įeiti pas tave’‘. Jis nežinojo, kad tai buvo jo marti, o ji klausė: ‘‘Ką man duosi?’‘
17. Jis atsakė: ‘‘Aš tau atsiųsiu ožiuką iš savo bandos’‘. Ji paklausė: ‘‘Ar duosi man užstatą, kol jį atsiųsi?’‘
18. Jis paklausė: ‘‘Ko nori užstatu?’‘ Ji atsakė: ‘‘Tavo antspaudo, virvės ir lazdos, kuri yra tavo rankoje’‘. Jis davė jai tai, įėjo pas ją, ir ji pastojo.
19. Jam išėjus, ji nusiėmė šydą, persirengė našlės drabužiais ir grįžo namo.
20. Kai Judo draugas adulamietis nuvedė ožiuką, kad atsiimtų užstatą iš moteriškės, jos nerado.
21. Jis klausinėjo vietos žmonių: ‘‘Kur yra paleistuvė, kuri buvo Enaime prie kelio?’‘ Jie atsakė: ‘‘Čia nebuvo jokios paleistuvės’‘.
22. Jis tada sugrįžo pas Judą ir pasakė: ‘‘Aš jos neradau, ir tos vietos žmonės sakėsi nieko nežiną apie jokią paleistuvę’‘.
23. Judas tarė: ‘‘Tegul pasilaiko mano užstatą, kad neapsijuoktume. Aš jai siunčiau ožiuką, bet tu negalėjai jos surasti’‘.
24. Po trijų mėnesių Judui buvo pranešta: ‘‘Tavo marti Tamara paleistuvavo ir pastojo’‘. Judas liepė: ‘‘Atveskite ją, kad ji būtų sudeginta’‘.
25. Kai ją išvedė, ji pasiuntė žinią savo uošviui: ‘‘Aš pastojau nuo vyro, kuriam priklauso šitie daiktai. Ištirk, kam priklauso šitas antspaudas, virvė ir lazda’‘.
26. Judas atpažinęs tarė: ‘‘Ji yra teisesnė už mane, nes aš jos nedaviau savo sūnui Šelai’‘. Ir daugiau jis jos nepažino.
27. Gimdymo metu paaiškėjo, kad dvyniai yra jos įsčiose.
28. Jai begimdant, vienas iškišo ranką. Pribuvėja paėmė ir užrišo ant jo rankos raudoną siūlą, sakydama: ‘‘Šitas pirmas išėjo’‘.
29. Bet jis įtraukė ranką atgal, ir štai išėjo jo brolis. Ji tarė: ‘‘Štai kaip tu prasiveržei’‘. Jį tad pavadino Perecu.
30. Paskui gimė jo brolis, ant kurio rankos buvo raudonas siūlas; jį pavadino Zerachu.
| 
