1. Juozapą nuvedė į Egiptą, ir egiptietis Potifaras, faraono rūmų valdininkas, sargybos viršininkas, jį nupirko iš izmaelitų.
2. Ir Viešpats buvo su Juozapu, ir jam viskas sekėsi. Jis gyveno savo valdovo, egiptiečio, namuose.
3. Jo valdovas pastebėjo, kad Viešpats buvo su juo ir kad visa, ką jis darė, Viešpats laimino.
4. Juozapas rado Potifaro akyse malonę; jis tarnavo jam, ir tas paskyrė jį savo namų prievaizdu, ir visa pavedė jam tvarkyti.
5. Nuo to laiko, kai jis paskyrė Juozapą prievaizdu savo namuose, Viešpats laimino egiptiečio namus dėl Juozapo; Viešpaties palaima buvo ant visko, ką jis turėjo namuose ir laukuose.
6. Jis visa, ką turėjo, pavedė Juozapui; pats niekuo nesirūpino, tik maistu, kurį valgė. Juozapas buvo dailus ir gražaus veido.
7. Po kurio laiko jo valdovo žmona atkreipė dėmesį į Juozapą ir tarė: ‘‘Sugulk su manimi’‘.
8. Bet jis jai atsakė: ‘‘Mano valdovas niekuo nesirūpina ir visa, ką jis turi, atidavė į mano rankas.
9. Šiuose namuose nėra didesnio už mane, ir jis nieko man nedraudžia išskyrus tave, nes tu esi jo žmona. Kaip tad galėčiau padaryti tokią piktadarystę ir nusidėti prieš Dievą?’‘
10. Ji kiekvieną dieną kalbino Juozapą, tačiau jis nesutiko sugulti ir būti su ja.
11. Vieną dieną Juozapas atėjo į namus savo reikalais ir nieko daugiau tuo metu namuose nebuvo.
12. Ji nutvėrė jį už jo drabužio ir sakė: ‘‘Sugulk su manimi’‘. Bet jis, išsinėręs iš drabužio, ištrūko ir išbėgo laukan.
13. Pamačiusi, kad jis paliko savo drabužį jos rankoje ir išbėgo laukan,
14. ji pasišaukė namiškius ir jiems tarė: ‘‘Žiūrėkite! Jis atvedė mums vyrą, hebrają, kad tas tyčiotųsi iš mūsų. Jis atėjo pas mane, norėdamas sugulti su manimi, bet aš ėmiau garsiai šaukti.
15. Kai jis išgirdo mane šaukiant, paliko drabužį pas mane ir išbėgo’‘.
16. Ji pasilaikė jo drabužį, kol grįžo valdovas.
17. Tada ji tais pačiais žodžiais kalbėjo jam: ‘‘Pas mane atėjo tas vergas, hebrajas, kurį mums atvedei, kad pasityčiotų iš manęs.
18. Bet kai aš pradėjau garsiai šaukti, jis paliko savo drabužį pas mane ir išbėgo’‘.
19. Valdovas, išgirdęs žmonos žodžius, kuriais ji kalbėjo: ‘‘Taip tavo vergas pasielgė su manimi’‘, užsidegė pykčiu.
20. Ir Juozapo valdovas paėmė jį, ir atidavė į kalėjimą, kur kalėjo karaliaus kaliniai.
21. Bet Viešpats buvo su Juozapu ir parodė jam savo gailestingumą, ir davė jam rasti malonę kalėjimo viršininko akyse.
22. Šis pavedė Juozapui rūpintis visais kaliniais ir visi darbai buvo jo priežiūroje.
23. Kalėjimo viršininkas niekuo nesidomėjo, kas buvo Juozapui pavesta, nes Viešpats buvo su juo ir visuose darbuose jam duodavo sėkmę.
| 
